skapšius

×skãpšius sm. (2) žr. 1 skapčius: 1. Kaip atmatuos mums žemę, reiks tujau skapšiùs sukasti Lž. 2. Skãpšiūse par žiemą visos bulvės sušalo Mžk. A į skãpšių i pats dedi [bulves]? Trk.